Prieš geriant arbatą, kvapas yra tiesioginis. Kvapas gaivus, o savitas kvapas nemalonus. Nepatogiai kvepiančią arbatą gerti tikrai nebus patogu.
Ypatingas kvapas, viena vertus, yra savotiškas kvapas, atsirandantis dėl prastos arbatos gaminimo technologijos, o iš kitos – savitas kvapas, kurį sukelia prastos laikymo aplinkos. Jei užuodžiate šiuos savotiškus kvapus, būkite atsargūs.
Kokso dujos yra kvapas, atsirandantis, kai arbatos gaminimo metu lapai karbonizuojami.
Dažniausiai būna dvi situacijos, kai arbatos lapeliuose yra deginančių dujų: viena – jei arbatžolėse sumaišoma keletas senų lapelių, arbatžolės netolygiai apkepamos arba yra per daug drožlių, ji lengvai apdegs. Kita labiau paplitusi situacija yra ta, kad kai skrudinama Wuyi uolienų arbata, jei ugnis nėra gerai kontroliuojama arba jei tyčia bandote nuslėpti kai kuriuos arbatos trūkumus, ji per stipriai apskrus ir arbata sukarbonizuoja. Jis kvepės deginančiai, o gėrimas bus kartaus skonio ir pan.
Kasdieniame gyvenime daugeliui žmonių' nerūpi prideginta arbata. Tiesą sakant, deginta arbata netinka gerti. Kadangi dauguma degintoje arbatoje esančių maistinių medžiagų buvo prarasta, nesvarbu mitybos ar maisto higienos požiūriu, degintų lapų arbata gerti netinka.
Vandens užsikimšimas reiškia nuobodumą ir nemalonų kvapą. Kai geriame arbatą, sakysime"Xian Shuang","Gan Shuang" ir taip toliau."Užkimšęs" yra priešingas jausmas, tai yra, skonis yra labai nepatogus gerti.
Yra trys pagrindinės vandens užkimšimo priežastys: viena – skinti lietaus lapus ir laiku nevalyti paviršinio lapų vandens; kita – padidinti lapų temperatūrą, skatinti rūgimą ir supilti krūvą vandens prieš baigiant; trečia – per aukšta džiovinimo temperatūra. Jei jis mažas, vandens garai nėra visiškai išsisklaidę; baigus arbatą, arbatą nesunku sugadinti, nekreipiant dėmesio į&metodus quot;mesti daugiau ir mažiau tvankuma" ir"mesti tvankumas kartu".
Tokių arbatos lapelių skoniui trūks gaivumo, jie bus purvini ir blankaus skonio, o spalva ir blizgesys bus pilkas ir geltonas be riebumo. Užuodus, nosies ertmė ir krūtinė tvanku, ne taip saldu, kaip geros arbatos.
Žalias kvapas reiškia žalios žolės kvapą nupjovus žolę kaip vejapjove.
Žaliojoje arbatoje esanti žalioji arbata gali atsirasti dėl to, kad prieš baigiant žaliąją arbatą yra nepakankamai prekystalių, o žalioji arbata nėra visiškai pagaminta, arba kai kurie prekybininkai sąmoningai sumažina žaliosios arbatos kiekį, kad išlaikytų ryškiai žalią spalvą. Būkite atsargūs, kai matote ypač ryškiai žalią žalią arbatą. Tikimybė didelė. Žaliosios dujos juodojoje arbatoje gali atsirasti dėl nepakankamo sukimosi ir nepilnos fermentacijos. Žalias oras žaliojoje arbatoje gali būti pažaliavęs, nevisiškai išbaigtas arba sugėręs drėgmę ir"pasitaiko žalias" po skrudinimo.
Žalioji arbata turės įtakos arbatos šviežumui. Arbatos lapeliai dažniausiai yra tamsiai žali, nepakankamo aromato ir plono skonio, o žalios spalvos skonis ryškus.
Rūgštus nusiteikimas yra rimtas kokybinių pokyčių negalavimas. Arbata su rūgščiu kvapu kvepia rūgščiai, supuvusi, turi blankų kvapą, o tai nemalonu.
Paprastai tai būdinga žemos kokybės juodajai arbatai. Apdorojimo proceso metu vytimo, sukimosi ir fermentacijos laipsnis nėra gerai kontroliuojamas, todėl juodoji arbata turi" sugadinta" jausmas, ir gali būti, kad švieži lapai kaupiasi per ilgai, kad įkaistų, todėl kai kurios žaliavos sugenda; Arba jis gali būti rūgštaus skonio, kai laikomas drėgnoje vietoje.
Arbata su rūgštu kvapu turi rūgštų kvapą tiek karštu, tiek šaltu kvapu, o paragaujant ji taip pat turi puvinį skonį. Sausa arbata yra drumzlinos spalvos, sriuba – drumsta, lapo apačia – supuvusi. Tokios stipriai degradavusios arbatos gerti nebegalima.
Pelėsinės dujos – tai ypatingas kvapas, atsirandantis, kai arbatos lapeliai yra drėgni ir pelėsis, kurį lengviau atskirti.
Laikant arbatą, būtinai atkreipkite dėmesį į sausumą. Kai arbata sudrėksta, o drėgmės kiekis pasiekia tam tikrą ribą, arbatoje atsiranda pelėsių ir pelėsio dujų. Kita situacija – presuota arbata nėra iki galo išdžiūvusi, o paviršius atrodo sausas, tačiau centrinė dalis šlapia, greitai supelija.
Užpilta arbata netinka gerti. Nedidelis pelėsis užuodęs sausą arbatą nesimato, tačiau užvirus sriubą ji kvepia karštai, o pati arbata silpno kvapo ir nemalonaus kvapo, su miltligės kvapu. Kai miltligė rimta, jaučiamas sausos arbatos kvapas. Karštas verdančios sriubos kvapas sukelia nepatogumų organizmui. Kai jis stiprus, pykina. Ant arbatos atsiranda pelėsių žiedų ir hifų. Jame yra bakterijų. Žmonės, kurie geria pelėsiančią ir gendančią arbatą, gali į ją žiūrėti nerūpestingai. Galvos svaigimas, galvos svaigimas, pilvo skausmas, viduriavimas ir kiti apsinuodijimo reiškiniai gali sukelti kepenų, inkstų, smegenų ir kitų svarbių organų ligas. Rekomenduojama stengtis negerti.
Sprendžiant apie arbatos kokybę, aromatas yra labai intuityvus atspindys. Užuoskite kvapą, jausitės žvalūs; užuosdami savitą kvapą, jausitės nuobodu ir nepatogiai. Arbatos mėgėjai gali"užsiregistruoti vietas" pagal tikrąją arbatos situaciją. Tik pasirinkus arbatą su gera gamybos technologija ir tinkamu laikymu, ji gali būti naudinga sveikatai.